gototopgototop
PRATARMĖ Spausdinti
    Septintasis Lietuvos pogrindyje leidžiamo žurnalo AUŠROS rinkinys apima 31, 32, 33, 34 ir 35 numerius, pasirodžiusius su 1982 m. birželio mėn. — 1983 m. vasario mėn. datomis.

    Kiekviename numeryje yra nauja medžiaga apie okupanto vykdomus lietuvių patriotų persekiojimus, apie krašto alinimą, demoralizavimą, rusinimą. 31 ir 32 numeriuose atsirado trys pasakojimai liudininkų apie bolševikų siautėjimus Lietuvoje 1944 metais. Apie tą laikotarpį žmonės veik nieko arba labai mažai pasakoja, nes tai buvo nesiliaujančio teroro metai ir jų prisiminimas yra tiek sunkus, kad ir dabar apie tai niekas nenori pasakoti. Tuo labiau visos žinios apie tai yra svarbios, šiuose prisiminimuose kalbama apie tokį terorą Marcinkonių, Merkinės, Alytaus apylinkėse. 1944.VI - 1944.XII laikotarpyje ten sovietų kariniai daliniai sistema-tiškai žudė ramius, jokioje kovoje nedalyvavusius ūkininkus, lietuvius, degino ištisus kaimus. Išvardinama daugybė pavardžių nužudytųjų, išvardinami deginti kaimai. 1944.XI.24 d. Musteikių kaime (Marcinkonių apylinkėje) sovietų karinis dalinys degino sodybas, kankino žmones, visus to kaimo vyrus sušaudė. 1944.XII.24 d. t.y. Kūčių dieną deginimai ir žudymai Merkinės apylinkėse — Klepačių, Lizdų, Ryliškių, Druskininkų, Prieniškių, Taručionių, Vertelkų, Krištonių ir kt. kaimuose irgi buvo vykdomi sistematiškai. Sovietų kariai paskiras sodybas sudegino su gyvais žmonėmis jose.

    Tos žudynės ir deginimai savo baisumu nenusileidžia Sovietų propagandos išgarsinto Pirčiupio žudymų baisenybėms. Greta to, visą laiką tose apylinkėse (kaip ir visame krašte) vyko suėmimai ir masiniai išvežimai. 1945.VI.28 d. vien iš Mariampolės kalėjimo, prekiniais vagonais, buvo išvežta apie 2,000 kalinių. Tas ešelonas, po 14 dienų pasiekė Vorkutą. Pirtyje apvogus kalinių paskutinius skudurus, visą tą transportą suskirstė į Vorkutos anglies baseino kasyklas. Dėl nepakenčiamų darbo ir gyvenimo sąlygų daugumas tų kalinių ten mirė. Tik pavieniai išliko, bet visam gyvenimui suluošinti, negavo teisės grįžti.

    Atrodo, kad tai buvo bandymas pradėti realizuoti M. Suslovo grasinimą, kad, esą, „Lietuva gal ir būsianti, bet be lietuvių, nes panašių naikinimų, žudymų, deginimų, masinių trėmimų tada, kiek žinia, būta visoje Lietuvoje.
Trys didesni rašiniai surišti su Maironio mirties sukakties minėjimu ir Maironio kūrybos šių dienų reikšmę lietuviams. Sako, Maironis labai nemielas buvo tik tiems, kas laisvos Lietuvos nemylėjo, kas jos nekentė.

    Rašinyje „Visasąjunginė korupcija ir visaliaudinis abejingumas" rašoma, kad korupcija, kyšininkavimas, visuomeninio turto vogimas yra Sovietų gyvenimo neatskiriama dalis. Ten neoficialūs sandėriai net tarp įmonių bei įstaigų yra įprastas ir net būtinas dalykas. Be šių sandėrių, be visokių „tu man, aš tau", be patepimų ir kyšių ne tik eilinis pilietis, bet ir įmonės vadovas jokių reikalų netvarkys. Greta to, po tiek metų egzistavimo to „stebuklingos sistemos", žmonių aprūpinimas buities reikmenimis vis blogėja. Sako, „jau antri metai, kai žmonės nebegauna audinių patalynei, nei apatinių marškinių ar kelnių. Pilietis sau nusipirkti paklodę gali vien pagal darbovietės duotą taloną. O taloną gauna tik kas dešimtas, dvidešimtas ar dar retesnis kolektyve dirbantysis. Kas nebedirba, pensininkas, invalidas, kaimietis gali pabūti be paklodės ir apatinių baltinių." Viskuo kalta sistema, gyvenanti dvilypį gyvenimą, kur „planas" ant popieriaus yra svarbesnis už tikrovę, diametraliai priešingą „planui". Iš to seka abejingumas, dviveidiškumas ir materialinė bei moralinė korupcija, visuotina demoralizacija.

    „Lietuviai Mordavijos 385/3-5 zonoje" rašinio sąraše išvardinti kaliniai apima žmogų gimusį 1950 m., t.y. augusį okupacijoje ir 81 metų amžiaus Lietuvos savanorį, Nepriklausomybės kovų dalyvį. Greta to, Lietuvoje, ypač mokyklinio jaunimo palaidumas ir alkoholio vartojimas, o taip pat ir nusikalstamumas didėja.

Akademinės Skautijos Leidykla